Burmos katės

Ši katė praėjo ilgą kelią - nuo išvadinimo „blogu Siamu“ (neatitinkančiu standartų) iki pripažinimo. Katės, panašios į dabartines Burmos kates, pietryčių Azijoje buvo žinomos jau labai seniai, dar viduramžiais. Jos gyveno budistų šventyklose, o vienuoliai jas garbino kaip dievybę. Tačiau šių kačių pripažinimo kaip originalios veislės kelias prasidėjo tik 1930 metais.



Tais metais pensininkas daktaras J. Tompsonas, griždamas į San Franciską iš Burmos (dabartinis Mianmarė), parsivežė ir graikinio riešuto spalvos katę Wong Mau. Tai buvo graži katė. Tačiau kai dr. J.Tompsonas pareiškė, kad tai naujos veislės katė, Amerikos kačių augintojai bandė jam įteigti , kad tai, viso labo, „bloga Siamė“, nenusipelniusi nieko daugiau - tik būti namine kate... Tai neišgąsdino dr. J. Tompsono. Jis pradėjo „veisimo programą“. Aišku, čia nebuvo Burmos veislės katino, tad, nieko geriau neradęs, jis sukergė katę su Siamo veislės katinu. Po to vieną iš kačiukų sukergė su ta pačia Wong Mau. Taip prasidėjo naujos veislės nustatymo kelias. Tai tapo pensininko dr. J. Tompsono hobiu, jis įtraukė į šį darbą besidominčius veisėjus bei genetikos specialistus... Po kelių generacijų paaiškėjo, kad dalis palikuonių išsaugo Wong Mau spalvą. Kiti palikuonys spalva buvo panašesni į Siamo kates arba buvo tamsaus kūno su dar tamsesnėmis žymėmis. Vėliau pastarosios katės buvo pavadintos Tonkino (angl. - Tonkinese) katėmis.



1934 m. dr. J. Tompsonas pristatė šią naują veislę pripažinimui. Bet sunkumai tik prasidėjo. 1936 m. ši veislė buvo pripažinta, tačiau 1938 m., remiantis JAV Siamo kačių veisėjų protestais, ši veislė JAV vėl buvo išbraukta iš CFA pripažintų veislių sąrašo. Tai buvo padaryta dėl to, kad veislės dauginimui buvo kryžminama su Siamo katėmis, todėl veislė buvo laikoma negryna. Nors visiems buvo aišku, jog veisėjai taip darė dėl to, kad nebuvo pakankamai Burmos veislės katinų. Tačiau Burmos kačių veisėjai nenuleido rankų, ir toliau veisė, netgi importavo kates iš Burmos. Tai atsipirko, nes pagaliau 1957 m. JAV ši veislė vėl buvo įtraukta į pripažintų veislių sąrašą, nors tik vienos – rudos – spalvos.



Pirmosios Burmos katės pasiekė Didžiąją Britaniją 1948 m. Veislė pripažinta 1952 m. Burmos katės paplito ir po Europą, Australiją bei Naująją Zelandiją. Kai kurie veisėjai ir dabar mano, kad Burmos katės gali būti tik rudos spalvos, tačiau tiek Europoje, tiek Australijoje greitai paplito ir kitų spalvų Burmos veislės kačių. 1955 m. buvo pristatyta mėlynos spalvos Burmos veislės katė, vėliau – lelijinė, kreminė, raudona, šokoladinė, taip pat įvairios vėžlinės.



Burmos katė – protinga, žvali, ypatingai švelni. Jai pirmiausia reikia žmogaus, o ne namų, todėl ji vienodai gerai jaučiasi visur, kur yra jos šeimininkas. Tačiau ketinančiuosius įsigyti šios veislės katę įspėjame, kad Burmos katė nepakenčia vienatvės, labai kankinasi nematydama nieko šalia. Laimei, šios veislės katės mielai džiaugiasi ir viena kitos draugija, gali nesustodamos žaisti kaip kačiukai. Taigi jei namai ilgą laiką būna tušti, geriau laikyti dvi šios veislės kates. Jos lojalios tiek vaikams, tiek kitiems gyvūnams, tačiau gali pavyduliauti ar net supykti, jei joms nebus skiriama pakankamai dėmesio. Taigi takto ir diplomatijos prireiks, jei namuose yra kitų gyvūnų... Šios veislės katės yra labai smalsios, žaibiškai susidomi kiekvienu nauju daiktu. Jos greitai begioja, bet nemėgsta laipioti aukštai. Mėgsta šilumą. Nuolat „šneka“ – skleidžia garsus, primenančius urzgimą.



Šios veislės katės garsėja ilgaamžiškumu. Atsiveda vidutiniškai penkis kačiukus, bet jų gali būti ir iki 10. Kačiukais rūpintis katei padeda ir katinas. Kačiukai gana aktyvūs, greitai pradeda žaisti. Gimusių kačiukų kailis yra blyškus. Tik po kelių savaičių pradeda ryškėti įgimta spalva. Katei senstant, šviesus kailis gali tamsėti. Tai vyksta dėl medžiagų apykaitos pokyčių. Be to, sendamos jos tampa nebe tokios aktyvios ir gali padidėti jų svoris. Gali tekti joms „laikytis dietos“. Kaip ir senstantys žmonės, taip ir katės, sendamos darosi konservatyvesnės... Burmos kačių priežiūra nėra sudėtinga. Kartą per savaitę jas reikia iššukuoti.



Burmos katė - tai vidutinio dydžio, raumeninga, tvirto sudėjimo katė. Jos kūnas yra vidutinio ilgio, grakštus, elegantiškas. Akys didelės, toli viena nuo kitos, blizgančios, gyvybingos, nuo žalsvai geltonos iki gintarinės spalvos. Akių forma, dydis, padėtis daug svarbiau nei spalva. Burmos kailis labai trumpas, blizgantis, prigludęs prie kūno ir švelnus lyg aksomas. Išsamus katės aprašymas - FIFe standarte.
Pagal FIFe veislės standartą, burmos gali būti 10 spalvų: juodos, mėlynos, šokoladinės, lelijinės, raudonos, kreminės ir vėžlinės – juodo, mėlyno, šokoladinio ir lelijinio vėžlio kiauto.