1176 d atgal  Citata('528814','528814','5','89515')">Pranešti apie šlamštą„Sveiki. Mano vardas Liusija. Skamba gražiai, man patinka. Kaip kokios karalaitės... O aš ir esu karalaitė. Bent jau taip jaučiuosi, kai guliu savo geriausios draugės lovoje arba laku saldžią grietinėlę.“
Taip prasideda keturiolikmetės klaipėdietės Andės Milinytės pasakėlių knygelė „Liusijos dienoraštis“.
„Liusijos dienoraštis“ pradėjo savo kelią, kai autorės namuose atsirado katytė. Kiek ūgtelėjusi ji pasidarė labai išdykusi. Tad kilo minčių aprašyti katės nuotykius, o autorė, gerai pažindama jos būdą, galėjo šmaikščiai, aprašyti jos nuotykius. Autorės nuomone, kiekvienas gyvūnas, kaip ir kiekvienas žmogus, yra ypatingas. Tad ir knygelė – ypatinga!
Joje dienoraščio forma aprašomos truputėlį pasipūtusios ir arogantiškos, šunis niekinančios, tačiau švelnios, draugiškos ir protingos katytės Liusijos linksmi nuotykiai ir net sapnai. Knygelėje rasite 12 pasakėlių.
Knygelė gausiai iliustruota. Dailininkės Astos Steigvilaitės nuotaikingi piešiniai puikiai dera su pasakėlių turiniu, padeda vaikams įsijausti į pasakaites. Dailininkei ši knygelė taip pat debiutas.
Šios pasakėlės skirtos mažiausiųjų auditorijai, tačiau tikima, kad patiks ir jas savo vaikučiams skaitantiems suaugusiesiems.
Komentarai: 0 Peržiūrėjo: 271
| 
