Liutai

Zoologijos soduose, cirkuose, žvėrynuose laikomi vadinamieji maniežų arba zoologijos sodų liūtai. Kuriant zoologijos sodus buvo gaudomi įvairių geografinių rasių liūtai ir kryžminami. Taip susidaręs tipas paplito ir laikomas idealiu liūto tipu.

Liūtės tiek narve, tiek gamtoje yra žvalesnės ir žiauresnės už patinus. Ypač piktos turėdamos jauniklių. Zoologijos soduose žmones dažniau sužeidžia liūtės, o ne liūtai.

Nelaisvėje gyvenančios liūtės kartais praranda savo motinystės instinktą, tada jos jaunikliams kyla didelė grėsmė ir juos tenka auginti atskirtus nuo motinos. Kartais žindukliams jaunikliams surandama žindanti kalė, jai neatsiradus, maitinami iš buteliuko. Užauginti be motinos liūtai rimtesni ir draugiškesni, bet prižiūrėtoją net žaisdami gali parblokšti. Savo globėją-prižiūrėtoją liūtai pamilsta daug stipriau nei meškos ar tigrai.

Į Kauno zoologijos sodą pirmieji Afrikos liūtai atvežti 1955 m. vasarą. Tai buvo jaunikliai Akbaras ir Iskra, gimę Kaliningrado zoologijos sode. Po 3 metų Kaune jiems gimė liūtukas Gintaras. Vėliau, nuo 1960 iki 1970 m. Afrikos liūtų gretos Lietuvoje sparčiai augo. Ypač gerus jauniklius vedė liūtė Sula, gauta iš Gardino.